Lietuvoje dažniausiai mokomės British English. Taip įprasta. O Valstijose, kaip žinote, American English. Susikalbėsite vis tiek. Ir tikrai bus paprasčiau, nei kalbėtis su škotu Anglijoje. Pabuvojus Valstijose ( dauguma vartoja "Amerikoje") sugrioviau savyje keletą stereotipų. Pvz.,maniau, kad dauguma amerikiečių kalba taip, kaip juodaodžiai (beje, juos vadinsiu afro-amerikiečiais) mūsų žiūrimuose filmuose. Tikrai ne, nes visi kalba aiškiai ir taisyklingai, išskyrus tuos pačius afro-amerikiečius, kurie dėl tingėjimo ar išsilavinimo stokos sumala žodžių kratinį. Bet jeigu labai reikia, klausi dar kartą ir gauni aiškesnį atsakymą.
Kalba. Savo anglų kalbą patobulinau mažiau nei tikėjausi, nes vienintelis žmogus kuris vartojo man nežinomų žodžių, buvo koledžo dėstytoja Lori. O amerikietiško slengo, kurį irgi minimaliai aplinkiniai naudojo, mokytis nepanorau. Gal kada vėliau. Beje, nuoširdžiai patariu į JAV vykti tik pramokus anglų kalbos,nes be jos ten nė žingsnio. Floridoje, aišku išsiversite ir su ispanų kalba, bet ką daryti kitose valstijose? Jeigu tikitės anglų kalbos išmokti nuvykę į JAV ir vien tik iš bendravimo su amerikiečiais, galite nusivilti, nes jie tikrai vengs jus taisyti ir pritariamai linkčios, ką besakytumėte. Priežastys? -Nemandagu arba kam vargintis, jeigu jus ir taip kažkiek galima suprasti. Be to, net ir aštuntus metus Floridoje gyvenantis mūsų naujasis draugas vis dar daro keletą (tik keletą) gramatinių klaidų (pvz. people has) o vietiniai “neišsilavinę” amerikiečiai naudoja dvigubą neiginio formą (I don’t know nothing) arba will po IF (anglų kalbą mokantys supras apie ką aš). Vis dar pamenu, kaip Tomas, norėdamas pagirti Lori keptą duoną ir pasakyti, kad negali atsispirti nesuvalgęs dar vieno gabaliuko (angliškai “I can’t resist” arba panašūs analogai) ištarė “I can’t stand your bread” (”negaliu pakęsti jūsų duonos”). Niekas nė nesureagavo. Tik aš mintyse sukikenau.
American ir British English skirtumai. Jeigu reikia į tualetą, ieškokite Restroom. Namų valdoje - Bathroom. Mobilus telefonas taps cell phone,greitkelis - highway, o didesnės reikšmės greitkeliai, jungiantys valstijas -interstate. Sausainiai - cookies, automobilio bagažinė - trunk (aš užsimiršus keletą kartų kartojau boot (Br.En.) , gerai, kad gestų kalba universali).
Pasisveikinimas. Net ir po mėnesio buvimo man neįprasta girdėti “How are you doing?” (Kaip sekasi? Kaip reikalai?) vietoj tradicinio pasisveikinimo “Hello” ar “Good day” (Labas. Laba diena.). Tad netyliu ir atsakau “I’m fine. How are you?”. Taip ir pasibendraujame.
Dirbtinės šypsenos. Apie jas pagalvojau tik grįžusi į Lietuvą. Visi žmonės, su kuriais bendravome tikrai švietė natūralia šypsena. Vienintelis, kuriam jos trūko, buvo vaikinukas iš Danijos. Juokinga net. Bet ir gera, kad sutikome daug puikių šiltų žmonių.
Amerikietiškas vartotojiškumas. Ir taip, ir ne. Ar bent įsivaiduojate, kiek JAV gyvena imigrantų, tame tarpe ir lietuvių. Visiems reikia elementarių kasdieninių dalykų. Prieš kelionę maniau, kad amerikiečiai labai vartotojiški, bet dabar manau, kad ne amerikiečiai, o mes visi. Visi vietiniai, pas kuriuos buvome apsistoję, saikingai apsikrovę daiktais (neatmetu versijos, jog dėlto, kad gali bet kada išmesti ir nusipirkti naują daiktą, bet mus priėmę žmonės buvo tikrai atsparūs pirkimo manijai). Netgi vakarėlio pas Edį metu, visiems svečiams kartu su didele vienkartine ir vienintele stikline buvo įteiktas markeris, kad užsirašytume vardą ir visą vakarą naudotumėmės ta pačia stikline. Visai logiška. O logiką (gyvenimišką, ne matematišką
) aš mėgstu. Bet įprotis važiuoti mašina iki tualeto, esančio už 100m ar šiukšliadėžės už 50m daugiau nei keistas. Būna ir taip.
Kokia jūsų nuomonė ir patirtis apie Amerikanos? :)
1 diena - čia. 2 diena yra čia. 3 diena yra čia. 4 diena yra čia. 5 diena yra čia. 6 diena yra čia. 7 diena yra čia. 8 diena yra čia. 9 diena yra čia. 10 diena. 11 diena. 12 diena. 13
diena. 14
diena. 15
diena. 16
diena.
